This is Photoshop's version of Lorem Ipsn gravida nibh vel velit auctor aliquet.Aenean sollicitudin, lorem quis bibendum auci. Proin gravida nibh vel veliau ctor aliquenean.

FOLLOW ME ON INSTAGRAM

+01145928421
mymail@gmail.com

Blog

(NE)TOBULA MOTERIS: KAIP NEĮKLIŪTI Į PERFEKCIONIZMO SPĄSTUS  

Norime būti tobulos vadovės, mamos, žmonos, draugės. Tai perfekcionizmo spąstai, į kuriuos įkliūna dažna moteris. Daugybė tyrimų patvirtina, kad baimė suklysti dažną moterį sustabdo nuo karjeros siekių, o noras viską atlikti tobulai išsekina. Kaip suderinti profesionalumą, karjerą ir leisti sau būti klystančiu ir netobulu žmogumi? Apie tai „Go Forward!” diskusijoje kalbėjomės su Kristina Meide, „Maxima LT” generalinė direktore, Žydre Gaveliene, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidente ir „Estravel Vilnius” vadove, žurnaliste Daiva Žeimyte ir psichoterapeute Genovaite Petroniene.

Ar save laikote perfekcioniste, reikalaujate maksimaliai gero rezultato darbe, namuose?

Kristina: Aš praėjau visas fazes, bet ateina diena, kai supranti, kad negali sau leisti būti tobula, nes išprotėsi. Nesu tobula ir dėl to nesisieloju.

Žydrė: Darbas turizmo industrijoje vyksta 24 val. per parą ir viskas nuolat keičiasi – kelionės, aplinkybės, keliautojų norai ir pats darbo pobūdis. Visada sakydavau, jei bandyti, daryti, eiti, nemiegoti – tai tik dėl geriausio ir tik geriausiai. Todėl man didžiausias iššūkis buvo atsisakyti perfekcionizmo, šito vis dar mokausi. Turiu puikią anytą, kuri labai protingai patarė: „Žydre, dulkės niekada nenustos kristi“. Palengvėjo, kai supratau, kad nebūtina visko atlikti tobulai ir niekas iš manęs to neprašo. Mokausi džiaugtis. Atėjusi į ofisą stengiuosi su visais pasisveikinti, pajausti, kuo gyvena mano kolektyvas.

Daiva: Esu perfekcionistė. Iš savęs daug reikalauju ir, žinoma, iš kitų. Iš žurnalisto reikalaujama tobulumo. Tu negali nusikalbėti, negali nežinoti, turi tobulai atrodyti. Juokauju, kad net ir visų mūšių datas turi žinoti, nes laidos svečias gali tikrinti tavo gebėjimus. Vis tik kalbant apie perfekcionizmą darbe, man rodos yra plona linija tarp ambicingumo ir perfekcionizmo.

Genovaitė: Tyrimai rodo, kad vyrai turi labai išreikštą perfekcionizmo, netgi narcisizmo, geną. Būti vyru – reiškia būti kažko pasiekusiu. Taip perfekcionizmas tampa pasiekimų manija. Moteris pakliūva į perfekcionizmo pinkles, nes turi būti puiki darbuotoja, tobula mama, gerai atrodyti, dar jos namai turi būti gražūs ir spindintys švara. Ir visa tai ji nori padaryti su sveiku perfekcionizmu, o ne pasiekimų manija. Mano praktika rodo, kad moterys pervargsta, yra nežmoniškai įsitempusios, nes nori sukontroliuoti visus šiuos procesus. Yra toks posakis: „Parodyk man moterį be kaltės jausmo, ir aš tau parodysiu vyrą”.

Ar išties moterims labiau būdingas kaltės jausmas, kad nespėja, nepadaro 100 proc. gerai?

Žydrė: Bėgant metams kaltės jausmo išmoksti atsikratyti, tačiau tai nenutinka savaime, turi stebėti, mokytis ir neleisti tam jausmui augti. Norėčiau moteris paraginti – būkite pačios sau didžiausias prioritetas. Ugdykite save visapusiškai. Kai suprasite, kad Jūs esate pati svarbiausia, tai pakeis viską. Tai leis auginti savivertę ir siekti jums svarbių dalykų.

Genovaitė: Moteris dažnai siejama su vaikų auklėjimu, priežiūra. Tipinis klausimas daug pasiekusioms moteris: kaip pavyksta suderinti karjerą ir šeimą, ir kiek vyras jums padeda? Kodėl klausimas formuluojamas „padeda“? Ar čia ne jo paties vaikai? Dažniausiai karjerą padariusi moteris kaip jautis tempia visus vežimus. Taigi, kaltės jausmas kyla dėl to, kad moteriškumas siejama su motinyste, meile, bet ne su kūryba. O moteris lygiai tiek pat kūrybinga kiek ir vyrai – visi testai tą įrodo. Bet mes pačios save vertiname, visų pirma, už sugebėjimą mylėti.

Kristina: Vaikams augant užduodavau klausimą, ar esu gera mama. Pasiimi paskutinius iš darželio, eini į kas antrą tėvų susirinkimą, bet ateina diena, kai su savimi pasitari ir nusprendi, kad tobula nebūsi ir vaikai turbūt to nesitiki. Kai susitari su savimi – visa kita būna daug lengviau. Mano vaikai, jau studentai, turi puikų humoro jausmą. Kai klausiu, kas jus tokius gerus užaugino, jie atsako „gatvė, mama, gatvė“ (juokiasi). Kai apie tai pasakoju kolegoms, jie klausia „Kur čia tokia gera gatvė?“ Mano vaikai užaugo gerais ir atsakingais žmonėmis. Neturėjau laiko jų nuvesti į būrelius – dėl to jie tapo labiau savarankiški ir tuo didžiavosi, ir aš jais didžiavausi. Vaikai žinojo, kad galiu būti patarėja, kai to reikia, bet sakiau, kad mano sprendimas nebūtinai yra geriausias jų sprendimas. O darbe kaltės jausmas kyla, kai susiplanuoji dienos ar savaitės darbus ir nespėji jų atlikti. Supratau, kad nespėti – tiesiog normali būsena. Ir nebekaltinu savęs dėl to.

Genovaitė: Manoma, kad jeigu žmogus nurėžia 25% savo darbų kiekio – jis nėra prasčiau vertinamas darbe, bet pasijunta geriau psichologiškai. Labai svarbu išdrįsti tai padaryti. Jei galvosi, kad turi visose srityse – darbe, namuose, santykiuose – būti geriausia, tai visos tos sritys ims griūti, pirmiausia – sveikata, psichologinė savijauta. Taigi, jei bijai mažinti darbų apimtį, vis tiek tai daryk. Kaltė ir baimė praeina, o gyvenimas pagerėja. Žmonės labai dažnai užstringa savo pasiteisinimuose: reikia stabdyti bet kokius apmąstymus, pasidaryti planą ir papras
iausiai daryti.

 

Skaitykite daugiau: www.moteris.lt

POST A COMMENT