This is Photoshop's version of Lorem Ipsn gravida nibh vel velit auctor aliquet.Aenean sollicitudin, lorem quis bibendum auci. Proin gravida nibh vel veliau ctor aliquenean.

FOLLOW ME ON INSTAGRAM

+01145928421
mymail@gmail.com

Blog

V. URMANA – KAIP MERGAITĖ IŠ MARIJAMPOLĖS TAPO PRIMADONA

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo neatlikto darbo: septyniolika metų „prasikankinusi“ fortepijono studijose, Violeta tik jas baigusi leido sau siekti svajonės – solinio dainavimo. Žingsnis po žingsnio išlavinusi unikalų balsą, ji meteoro greičiu įskriejo į pasaulinį operos žvaigždyną.

– Kas jus nuvedė iki koncerto salių užsienyje?

– Taigi išvykau į tą konkursą Vokietijoje. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo ne itin svarbus konkursėlis, paskui laimėtojai turėjo atlikti vieną Rossini operą. Rodės, kad nugalėtojai buvo aiškūs dar prieš konkursą ir laimėjo tikrai ne geriausi, čia nekalbu apie save. Buvau labai nusivylusi, man buvo pikta. Tuomet galvojau: „Nevažiuosiu į Miuncheną mokytis.“ Tačiau jau buvau užpildžiusi prašymą stoti į magistrantūrą Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Turėjau įvykdyti pažadą. Netrukus išlaikiau stojamąjį egzaminą ir dainavau perklausoje, kad būčiau priimta į Bavarijos valstybinės operos Operos studiją jauniems dainininkams. Fortūna man buvo palanki, nes kaip tik tada atsilaisvino viena vieta mecosopranui. Taip pasirašiau pirmąjį kontraktą dvejiems metams.
Vėliau lyg koks ženklas – laimėjau konkursą Barselonoje. Mane išgirdo ispanų impresarijus ir pasiūlė padainuoti „Nabuke“ mecosoprano partiją. Spektakliai vyko Maljorkos Palmoje, ten pagrindinį vaidmenį atliko žymus baritonas Matteo Manuguerra, boso partiją – pasaulinio garso bulgaras. Vilkėti apsiaustą, ant kurio parašyta žymaus praeities mecosoprano Fiorenzos Cossotto pavardė, man prilygo šviesios ateities pažadui. Pirmas savarankiškas mano pasirodymas buvo įspūdingas, jaučiausi tokia laiminga dainuodama ir bendraudama su garsiais žmonėmis. Tai buvo lyg koks pašventinimas iš dangaus.

– Ilgai ieškojote savo profesinio kelio, tikrojo pašaukimo. Vėliau augote kaip profesionalė. Nieko nebuvo girdėti apie jūsų asmeninį gyvenimą, jo audras. Atrodo, visose srityse priimate tik apgalvotus, brandžius sprendimus.

– Vieną gražią dieną sau pasakiau: nejaugi šiame pasaulyje nėra žmogaus, kuris paprasčiausiai mane mylėtų. Ir po mėnesio susipažinome su Alfredo. Taigi nuoširdus mano prašymas buvo išklausytas. Tu turi padėti savo laimei. Turi užčiuopti momentą, kada reikia priimti teisingus sprendimus. Tas pats galioja ir kalbant apie dainavimą, ir apie kitas sritis. Reikia išlaukti, jausti „vėjo kryptį“, karštakošiškas reagavimas ne visada tinka. Alfredo mane pamatė dainuojančią per vieną italų televizijos kanalą, paskui sužinojo, kad dainuosiu Milano katedroje, atlėkė pažiūrėti. Susipažinome Milano „La Scala“. Aš ten dainavau operoje „Ifigenija iš Aulidės“, o Alfredo studijavo „La Scala“ jaunųjų dainininkų akademijoje ir spektaklyje atliko vieną partiją. Nuo to laiko esame neišskiriami, stengiamės lydėti vienas kitą į visus pasirodymus. Dėkui Dievui, kad mano vyras iš tos pačios srities ir supranta, ką išgyvenu. Žinoma, jam nuo to ne lengviau (juokiasi). Kai Alfredo dainuoja, aš triskart labiau nervinuosi, nei dainuodama pati. Matau per koncertus, kaip jis jaudinasi dėl manęs, kartais net nežiūri į sceną… Juk žino, kokias menines kančias išgyvenau, kad pasiekčiau tokį rezultatą.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie pradeda siekti karjeros? Kaip prasimušti į pasaulines scenas?

– Žinoma, reikia didelių svajonių. Tačiau tik sėdėti ir svajoti neužtenka, reikia pereiti tam tikrus tobulėjimo etapus, ugdyti įgūdžius, investuoti į profesiją. Reikia studijuoti repertuarą, plėsti akiratį, mokytis kalbų. Jei ir nekalbi puikiai itališkai ar vokiškai, dainuodamas atitinkamą repertuarą privalai bent jau turėti nepriekaištingą tartį. Jeigu nori dainuoti „La Scala“, o itališkai blogai tari – tave nušvilps. Jeigu nori dainuoti Wagnerį, vadinasi, reikia mokytis vokiečių kalbos. Jeigu paimsi žodyną ir tiesiog išsiversi, bet nesuvoksi frazės ar viso kūrinio prasmės, nesugebėsi balsu ir judesiu visko išreikšti. Profesionalas negali sau to leisti. Jei nori pakliūti į aukščiausią lygį, turi tokio lygio būti ir pats.

Skaitykite daugiau: www.delfi.lt

POST A COMMENT